Jums – skaitytojams – rašo interneto platybes išnaršęs ir iki ausų besišypsantis žmogus. Bet ne jis bus šių eilučių herojus. Tai kas tuomet? Anglų kalbos Kursai. Vilniuje jie organizuojami dažnai, ir man pasisekė, kad vieną dieną priėmiau tobulą sprendimą – pradėti juos lankyti.
Tikriausiai klausiate, kodėl užsiminiau apie sostinę? Kiekvienam gerbiamam skaitytojui reikėtų pateikti faktą, kad šio teksto rašytojas gyvena tame dideliame ir kartu mažame mieste. Žvelgiant į kitas Lietuvos vietoves, Vilnius yra didelis. Bet lyginant su JAV miestais galima sakyti, kad tai visai nedidelė vietovė. Kad ir ką žmonės manytų apie sostinės dydį, man buvo reikalingi kursai būtent čia. Juk nebūtų patogu važinėti į Kauną ar tuo Labiau į Klaipėdą. Todėl pamokas rinkausi netoli namų. Koks tikslas? O jis toks persipynęs, nevienpusis.
Kolibrio metodo anglų kalbos kursai Vilniuje sudomino dėl kelių priežasčių. Pirmoji – mane užplūdo asmeninio tobulėjimo banga. Ar žinote tą jausmą, kai norisi kažko siekti, siekti, siekti?.. Būtent. Norėjau siekti, kilti, tobulėti, vėl siekti, vėl kilti ir patobulėti tiek, kad džiaugčiausi progresu. Su vienu geru bičiuliu kalbėjomės panašia tema (tikslai, svajonės…). Jis man ir sako, kad pravartu mokytis užsienio kalbos. Neva lavinsi protą, susipažinsi su naujais žmonėmis, sukaupsi įgūdžių, kurie pravers darbe ar kelionėse. Na, pagalvojau tuomet, gal ir nieko visai…
Anglų kalbos kursai Vilniuje ir tuomet buvo organizuojami, bet sukilo tas atidėliojimo debesis, kai sakai, kad viską pradėsi nuo pirmadienio. Atėjo kokie trys pirmadieniai, o aš kaip stovėjau vietoje, taip stovėjau. Ne, ne fiziškai, o protinio tobulėjimo prasme. Be to, tada net nežinojau, kokios kalbos norėčiau mokytis. Buvo įvairių minčių, pradedant užsiregistravimu į prancūzų kalbos paskaitas ir baigiant estų kalba. Tačiau sprendimą nulėmė ir iš atidėliojimo debesies ištraukė vienas įvykis. Einantį gatve užkalbino trys užsieniečiai. Be jokių išskirtinių bruožų, todėl neaišku, iš kokios šalies atvykę. Kalbėjo angliškai. Šios kalbos mokykloje mokiausi, studijuojant jos taip pat pirmuose kursuose reikėjo. O vėliau ėmiau ir atitolau nuo jos. Ir ką jūs galvojate? Manęs klausia, o aš rezgu vieną kitą žodį ir niekaip nesudėlioju normalaus sakinio. Nežinau, kaip atsakyti gero restorano ieškantiems žmonėms. Jie susižvalgė, vienas kelis kartus greitakalbe tarė okei okei okei ir kompanija nuėjo tolyn, ieškodama žmogaus, kuris moka sukurpti anglišką sakinį. Tai buvo lūžis. Nusprendžiau, kad man reikalingi būtent anglų kalbos kursai. Vilniuje gyvenau ir dar dabar gyvenu, tad pradėjau ieškoti, kas mano gimtajame mieste siūloma.
Po tam tikro laiko (kurį praleidau naršydamas internete ir šiek tiek kaltindamas save, kam nepradėjau mokytis anksčiau ir kaip taip nesugebėjau atsakyti tiems užsieniečiams) galiausiai radau man patinkančius kursus. Užsirašiau į juos. Lankiau. Mane džiugino viskas, buvau imlus, stengiausi. Savo tobulėjimo knygoje žymėjau varneles prie įgyvendintų uždavinių. Puikus jausmas. Dabar jau praėję vieneri metai. Tuo ir būtų galima užbaigti šį tekstą, tačiau tai būtų klaida, nes istorija čia nesibaigia. Apie anglų kalbos kursų Vilniuje naudą, prasmę ir tiesioginį postūmį geros karjeros link liudija tai, kuo dabar užsiimu.
Šalia pagrindinio darbo pavyksta versti tekstus, taip prisiduriant prie atlyginimo. Jei kas prieš porą metų būtų pasakęs, kad tuo užsiimsiu, vargu, ar būčiau patikėjęs. Nebūčiau tuo patikėjęs ir tuomet, kai nesugebėjau susišnekėti su užsieniečiais. Tačiau kursų lankymas atvėrė akis, pati anglų kalba man įdomi, o ir jos poreikis visur didžiulis. Baigus kursus tiesiog pasidarė įdomu, kuo užsiima anglų kalbą puikiai valdantys žmonės. Suintrigavo vertimų biurų ir pavienių asmenų siūlomų vertimo paslaugų pobūdis. Net nežinau, kaip, bet kažkokiu kosminiu būdu pavyko atrasti žmogų, kuriam reikėjo išversti kelis tekstukus. Iš anglų kalbos į mūsiškę. Tuomet pagalvojau, kad papildomi pinigai nepamaišytų. Temos neatrodė sunkios, o peržvelgus elektroniniu formatu sukurtą tekstą nusprendžiau užsiimti šia užduotimi.
Tikriausiai įdomu, kaip man sekėsi? Prisipažinsiu, buvo vietų, kurios glumino. Bet praeitų anglų kalbos kursų dėka, taip pat dėl internetinio žodyno, staigiai išverčiančio vieną kitą specifinį žodį, sugebėjau atlikti tai, kas buvo pavesta. Nuo to laiko vertimas tapo laisvo laiko valgytoju. Tačiau teigiama prasme, nes ši veikla padeda save realizuoti bei pamaloninti piniginę. Atsirado naujų kontaktų, kartais kooperuojamės su kitais laisvai samdomais kolegomis. Ir kai pagalvoji, toks stebuklingas rezultatas vien dėl to, kad vieną pusiau saulėtą, pusiau vėjuotą dieną užsirašiau į kursus.
Galiu teigti, kad anglų kalbos kursai Vilniuje nukreipė geriausiu keliu. Asmeninio tobulėjimo, savęs realizavimo ir papildomo uždarbio keliu. Džiaugiuosi, kad tada į juos užsiregistravau. Tai buvo startas, iki kurio eita ilgai. Bet pirmas atsispyrimas buvo staigus. Pirmas blynas neprisvilo. Tiek antroji, tiek trečioji, tiek ir kitos porcijos džiugino. O pirmoji stotelė – sostinėje vykdomos pamokos – tarsi posūkio į sėkmę pradžia.